Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2024 m. trečiojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo 20,0 proc. ir sudarė 498,6 mln. Eur, arba 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 96,5 mln. Eur padidėjęs pirminių pajamų balanso deficitas. Prekių importas vertine išraiška, didėjęs sparčiau už eksportą (atitinkamai 360,8 mln. ir 342,8 mln. Eur), padidino užsienio prekybos deficitą 1,7 proc., jis sudarė 1,1 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, dėl sparčiau išaugusio paslaugų importo (5,7 %), palyginti su eksportu (3,0 %), sumažėjo paslaugų balanso perviršis (1,0 %) ir sudarė 2,3 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas padidėjo 17,4 proc. ir sudarė 651,7 mln. Eur. Tam įtakos turėjo iš perteklinio deficitiniu tapęs kitų pirminių pajamų balansas dėl sumažėjusių Europos Sąjungos (ES) gautų subsidijų žemės ūkiui ir padidėjusio tiesioginių investicijų pajamų balanso deficito;
antrinių pajamų balanso deficitas sumažėjo 16,8 proc. ir sudarė 58,3 mln. Eur – tai lėmė valdžios sektoriaus iš užsienio gautos paramos bei priskaičiuotų įmokų į ES biudžetą sumažėjimas.
Palyginkime: prieš metus ESB buvo taip pat perviršinis ir sudarė 368,8 mln. Eur, arba 1,9 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 12,7 proc. ir sudarė 205,4 mln. Eur. Tam įtakos turėjo iš ES struktūrinių paramos fondų gautų lėšų, skirtų investiciniams projektams finansuoti, sumažėjimas. 2023 m. trečiąjį ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 255,4 mln. Eur;
ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 331,2 mln. Eur, arba 1,6 proc. BVP. Tai lėmė teigiami grynieji kitų investicijų ir portfelinių investicijų srautai bei didėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (atitinkamai 874,8 mln., 174,1 mln. ir 111,9 mln. Eur). Šių teigiamų srautų įtaką sušvelnino neigiamas grynasis tiesioginių investicijų srautas (803,2 mln. Eur).
Palyginkime: 2023 m. trečiąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 2,0 mlrd. Eur, arba 10,0 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas ir trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1,0 mlrd. Eur, arba 1,3 proc., prieš metus jis buvo neigiamas – 3,1 mlrd. Eur, arba 4,3 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 56,4 mlrd. Eur, arba 73,4 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –10,1 mlrd. Eur, arba –13,1 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 47,7 mlrd. Eur, arba 66,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –7,9 mlrd. Eur, arba –10,9 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
.png)
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (89.6 KB atsisiuntimo piktograma)