Ketvirtadienį Juodkrantėje įsikūrusiame Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre vyko Aplinkos ministerijos organizuota konferencija „Žvejybos paveldo išsaugojimo problemos“, kurioje apie šį tradicinį amatą pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Žemės ūkio ministerijos ir žvejų atstovai.
Šis tradicinis amatas ypač populiarus buvo Kuršių nerijoje, nes čia nebuvo dirbamų laukų, todėl vietos gyventojai daugiausia užsiėmė žvejyba. Devynis mėnesius per metus kopininkai žvejodavo mariose, tris – jūroje.
„Šiandien jaunimas mieliau renkasi kitas profesijas, o ne kultūrinį paveldą saugančius amatus. Todėl mums labai svarbu išsaugoti šias gražiausias Lietuvos tradicijas“, – sveikindama renginio dalyvius kalbėjo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė.
Susitikime buvo sutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengs teisės aktų pataisas, leisiančias ateityje išsaugoti žvejybos paveldą.
„Dėl ateityje atsirasiančių apribojimų žvejybai gali iškilti grėsmė visiškai išnykti šimtmečius gyvuojančiam žvejybos paveldui, todėl ieškosime galimybių išsaugoti šią istorinę tradiciją”, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Žemės ūkio ministerijos atstovė Ilona Javičienė pristatė tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistemą. Ji yra reglamentuojama Tautinio paveldo įstatymo.
„Amatininkai tautinį paveldą vertina kaip verslą. Tačiau tai yra didelis pripažinimas ir garbė. Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota 11 tautinio paveldo produktų paslaugų kūrėjų, užsiimančių žvejyba. Tai – 5 pavieniai žvejai ir 6 žvejybos bendrovės“, – sakė I. Javičienė.
Norint gauti tautinio paveldo produkto sertifikatą reikia kreiptis į Ekspertų komisiją. Ji sprendžia, ar šį produktą ar paslaugą galima pripažinti tautiniu paveldu.
„Būtina išsamiai aprašyti teikiamą paslaugą, savo šeimos tradicijas. Ta paslauga turi būti teikiama mažiausiai 100 metų. Dėl netinkamų dokumentų ne visada pavyksta gauti sertifikatą“, – teigė Žemės ūkio ministerijos atstovė.
Pagal Žuvininkystės įstatymo nuostatas žvejybą sertifikavus kaip tautinį paveldą arba įtraukus į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tokiai žvejybai lyginant su versline žvejyba netaikomos jokios išskirtinės sąlygos.
Apie tradicinę žvejybą Kuršių mariose kalbėjo vietinis žvejys Karolis Tamulis. Jis veda edukacines ekskursijas apie istorinę žvejybą naudojant statomuosius tinklaičius ir gaudykles.
„Mano prosenelis, senelis, tėvas žvejojo. Šito amato nei universitetuose, nei kolegijose neišmoksi. Jis perduodamas iš kartos į kartą“, – pasakojo Juodkrantės žvejys.
Apie nėgių žvejybos tradicijas anksčiau ir dabar renginyje kalbėjo žvejai Gediminas Venckauskis ir Rokas Radzvilavičius. Šių žuvų žvejyba Šventosios upėje siekia dar XIX a. pabaigą. Tuomet žuvis buvo vežama parduoti į Klaipėdos turgų. Dabar ši žvejyba vyksta tik kelis rudens mėnesius, kai upėje pakyla vanduo. Nėgėms sugauti naudojami specialūs iš vytelių pinti bučiai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje nėgių sugaunama po 2-3 tonas per metus. Jos taip pat žvejojamos Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistė Loreta Sungailienė kalbėjo apie nematerialaus kultūros paveldą. Šioji samprata aprėpia tebesitęsiančias ir atkurtas tradicijas ir nusako gyvybingus reiškinius, kurie visada buvo svarbi lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautų kultūros, tapatybės dalis.
Šiuo metu į šio paveldo sąrašą įrašyta Lietuvoje vykdoma 71 veikla. Tačiau tik 3 iš jų yra susijusios su žvejyba. Tai žvejyba Kuršių mariose, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ir Baltųjų Lakajų ežeruose ir bumbinamoji stintų žvejyba Kuršių mariose.
Ji detaliau paaiškino paraiškų dėl įtraukimo į nematerialaus kultūros paveldą teikimo tvarką.
Klaipėdos universiteto mokslininkas Arvydas Švagždys konferencijoje pasakojo, kokie žvejybos būdai ir įrankiai šiame regione buvo naudojami XIX-XX amžiuose. Pavyzdžiui, prieš šimtmetį unguriai būdavo gaudomi žeberklais, kurių naudojimas dabar yra uždraustas. Labiausiai paplitęs būdas tuo laikotarpiu buvo žvejyba tinklais.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Aplinkos ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.