Aš paklausiau „ChatGPT“: „Ką galite man pasakyti apie falsifikavimo ir astrologijos problemą?
Štai kas jame buvo parašyta:
„Klastojamumas yra pagrindinis mokslo filosofijos principas, kurį įvedė filosofas Karlas Poperis. Jame teigiama, kad teorija, kad ji būtų laikoma moksline, turi būti patikrinama ir gali būti įrodyta, kad ji klaidinga. Kitaip tariant, turi būti įsivaizduojami įrodymai ar pastebėjimai, kurie galėtų parodyti, kad teorija yra neteisinga.
Kalbant apie astrologiją, falsifikavimo problema tampa gana ryški. Astrologija yra įsitikinimas, kad dangaus kūnų (pvz., žvaigždžių ir planetų) padėtis ir judėjimas gali turėti įtakos žmonių elgesiui ir įvykiams Žemėje. Štai keletas pagrindinių punktų, susijusių su klastojimo ir astrologijos problema:
1. **Aiškių prognozių trūkumas**: astrologinės prognozės dažnai yra neaiškios ir bendro pobūdžio, todėl sunku jas patikrinti griežtai moksliškai. Pavyzdžiui, horoskopas gali pasakyti: „Šiandien susidursite su iššūkiais“, – tai teiginys, kuris gali būti taikomas beveik kiekvienam bet kurią dieną. Kadangi prognozės nėra konkrečios, sunku nustatyti, ar jos tikrai tikslios, ar tiesiog pakankamai plačios, kad atitiktų daugelį situacijų.
2. **Post Hoc racionalizavimas**: kai atrodo, kad astrologinės prognozės išsipildo, šalininkai tai dažnai nurodo kaip astrologijos pagrįstumo įrodymą. Tačiau šios sėkmingos prognozės dažnai yra patvirtinimo šališkumo rezultatas, kai žmonės prisimena smūgius ir pamiršta praleistus atvejus. Be to, jei prognozė nepasitvirtina, astrologai dažnai gali pateikti aiškinimo racionalizavimą arba koregavimą, todėl teorija tampa nepakeičiama.
3. **Moksliniai bandymai**: Įvairūs moksliniai tyrimai patikrino astrologines prognozes ir nerado statistiškai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių jas. Pavyzdžiui, dvigubai akli testai, kai tiriamiesiems pateikiami astrologiniai rodmenys, o tada prašoma juos suderinti su savo gyvenimu, parodė, kad žmonės ne ką geriau už galimybę nustatyti savo horoskopą.
4. **Astrologija prieš astronomiją**: skirtingai nei astrologija, astronomija yra mokslas, kuriame pateikiamos tikslios ir klaidingos prognozės. Pavyzdžiui, astronomai gali labai tiksliai numatyti Saulės užtemimus, planetų judėjimą ir dangaus kūnų elgesį. Šių prognozių sėkmė pagrįsta empiriniais duomenimis ir griežtu testavimu, kuris smarkiai prieštarauja anekdotiniam ir nepatikrintam astrologinių teiginių pobūdžiui.
5. **Teorinis pagrindas**: Astrologijai trūksta nuoseklios teorinės sistemos, kurią būtų galima patikrinti ir galimai falsifikuoti. Mokslinės teorijos, tokios kaip gravitacijos teorija, pateikia konkrečius mechanizmus ir prognozes, kurias galima patikrinti eksperimentuojant ir stebint. Kita vertus, astrologija nepateikia tokių mechanizmų ir dažnai remiasi mistiniais ar antgamtiniais paaiškinimais, kurie nepatenka į mokslinio tyrimo sritį.
Apibendrinant, astrologija susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su klastojimu. Jo prognozės dažnai yra per miglotos, kad jas būtų galima patikrinti.
Ir vakar turėjome paskutinį Mėnulio aspektą, kol jis nepakeitė ženklų, ir tai buvo kvadratas į Neptūną.
Prieš kelias dienas norėjau nusipirkti prekę, o pardavėja liepė atvažiuoti šeštadienį. Vakar nuėjau per tą aspektą, o jos ten nebuvo (Mėnulio – moters kvadratas [negative emanation] dingo – Neptūnas). Ji man nemelavo – turbūt buvau šiek tiek anksti.
Taigi astrologija kartais gali būti per daug pažodinė. Ir tokie atvejai traukia jus kita kryptimi, tikėdami, kad tai veikia.